- muityti
- 3 muĩtyti, -ija, -ijo 1. tr. maišyti, judinti: Kam tu kraujį muĩtiji taurėmis, t. y. sujudini, be to jau muĩtijas, maišos kraujis J. ║ refl. gesti (apie vidurius): Pilvas, kad vanduo netinka, muĩtijas, pagenda J. Gurguliuoja viduriai muĩtydamys ir verčiasi J. Kad muĩtijas pilvas, nelinksmas gyvolis JI440. Po pasnykų nuo mėsos muĩtijas viduriai, t. y. genda J. 2. refl. vargti, kamuotis su kuo, norint, kad paklustų: Ana muĩtijas su vaikais, t. y. sius, o anie neklauso J. Muĩtykis su anuomi, t. y. išsirokuok su anuo: duod ir atima J. Ko tu su ja čia ir besimuĩtiji, matyt, ji yra metelninkė Slnt. 3. refl. mėčiotis vienaip arba kitaip, nežinant, kaip pasielgti: Muĩtysis, muĩtysis ir išbėgs Slnt. \ muityti; persimuityti; susimuityti
Dictionary of the Lithuanian Language.